Šeškiukai!!!

Aptarus šunų ir kačių priežiūrą, patraukiau prie neeilinio naminio gyvūno - šeško!!

Šeškai tampa vis populiaresni kaip naminiai gyvūnėliai, nes yra mieli, protingi ir aktyvūs. Smalsūs ir gudrūs šeškai puikiai tinkami auginti, jei sutiksite skirti jiems laiko, rūpintis ir dresuoti. Prieš įsigyjant šešką, išsiaiškinkite jo laikymo sąlygas, pasidomėkite apie šį gyvūnėlį, sužinokite kuo daugiau informacijos ir faktų.

Šeškai miega nuo aštuoniolikos iki dvidešimt valandų per parą ir prabunda pažaisti, pavalgyti bei patyrinėti aplinką du tris kartus per parą. Šeškai yra nepailstantys tyrinėtojai ir prabudę savo aplinkoje tyrinėja viską. Dėl didelio šeško smalsumo namuose gali kilti problemų ir visi namuose esantys daiktai gali atsidurti pavojuje.

Tinkama šeško priežiūra reikalauja kelių valandų žaidimų su šešku už narvelio ribų. Žaidimai šeškui reikalingi, kad jis išliktų fiziškai ir protiškai geros sveikatos.

Žaisdami šeškai tampa kaip maži vaikai ir jiems bus viskas įdomu, ką tik sugalvosite. Jiems patinka raustis, kasti ir daryti gūžteles. Šeškai yra iš prigimties vagišiai ir jiems kiekvienas daiktas yra lobis, kurį stengsis pasiimti sau. Todėl jo mėgstamiausias užsiėmimas bus Jus apgaudinėti, rasti slaptą kelią pabėgti arba paslėpti daiktą, kurio Jūs nespėjote apsaugoti ar pasidėti.

Prieš įleidžiant šešką į kambarius, kuriuose gyvūnėliui leisite žaisti, reikia juos patikrinti ir suslėpti visus svarbius daiktus. Nepamirškite kelių svarbių šeško savybių: šeškas gali pralįsti per visus plyšius, kurie bus jo galvos dydžio ir taip pasislėpti nuo Jūsų; šeškas būtinai pradės raustis, kai tik ras tam tinkamą vietą. Kilimai ir audiniais apmušti baldai turi būti apsaugoti nuo šeško. Svarbu pasirūpinti, kad šeškas negalėtų pasiekti medikamentų, ploviklių ir priemonių su cheminėmis medžiagomis, kurias gali mėginti kramtyti ar praryti.

Kai Jūsų šeškas bus pavargęs po žaidimų, jis ieškos sau šiltos vietos, kur galėtų susirangyti ir miegoti. Tai galėtų būti jų narvas, dėžė, krepšys, Jūsų sterblė, taip pat užmigtų ant kėdės ar fotelio. Miegodami šeškai būna angeliškos šypsenos. Todėl sunku patikėti, kad šie mieli gyvūnėliai namuose kątik kėlė tokį chaosą ir pridarė tiek bėdų.

O gal dar kažkam neaišku apie šeškų kvapą!?

Šeškai turi prastą reputaciją dėl savo blogo skleidžiamo kvapo. Tai tiesa, kad jie skleidžia išskirtinį kvapą, tačiau jis nėra toks nepakenčiamas ir atstumiantis. Šį kvapą skleidžia šeško odos liaukos tuomet, kai šešką kas nors puola. Retkarčiais šešką nuprausti galima, bet jei dažnai pradėsite jį prausti, norėdami išvengti blogo skleidžiamo kvapo, galite dar labiau pabloginti padėtį. Nuo dažno prausimo šeško oda išsausės ir liaukos pradės išskirti dar daugiau riebalų, kovodamos su išsausėjimu.

Naujienos apie gyvūnus: šunų traumos šiltuoju metų laiku

Artėjant vasarai dažniau su savo augintiniais išvyksime į gamtą, keliausime, vakarais ilgiau užtruksime kieme. Kad gražiausio metų laiko nesugadintų nelaimė, nepamirškime pagrindinių saugumo taisyklių.

Jauniems ir senyviems šunims – daugiau dėmesio
Gatvėse dažniausia partrenkiami jauni arba senyvi šunys.
Jauni šuniukai yra smalsūs, judrūs, kai kurie jų dar neragavę dresūros abėcėlės. Pamatę kažką įdomaus, jie šoka į gatvę ir gali papulti po pravažiuojančiu automobiliu. Lygiai taip pat judrios gatvės yra pavojingos seniems gyvūnams, nes jie neprigirdi, silpniau mato. Net būdami puikiai išauklėti, jie nepastebi pavojaus.
Netikėtai į gatvę gali iššokti ir išauklėtas šuo, jeigu užuos rujojančią kalę ar pamatys medžioklės objektą.
Šuo gali nukentėti savame kieme, kai šeimininkas vairuoja mašiną į garažą, kai vaikai zuja riedučiais ar dviračiais.

Kaip išvengti nelaimingų atsitikimų?
Šalia judrių gatvių vedžiokite savo augintinį prisirišę pavadėliu. Pavadėlis ir antkaklis turi būti tvirti, kad staiga truktelėjęs šuo neišsprūstų. Vakarais ir jums, ir augintiniui pravers atšvaitai.
Nuo mažumės šuo mokomas komandos „Greta“. Taip pat mokomas prie gatvės ramiai palaukti, šeimininkui liepus atsisėsti ir tik davus komandą judėti į priekį.
Šuniui turi būti draudžiama vaikytis dviratininkus, paukščius.
Šalia judrių gatvių su šunimi nežaidžiama.
Kai šeimininkui reikia išvairuoti arba įvairuoti automobilį į garažą, šuo nelaksto laisvai po kiemą.

Kaip suteikti pirmąją pagalbą sužeistam šuniui?
Negalima smarkiai judinti, vartyti sužeistojo (dažniausia nukenčia galūnės).
Jeigu reikia transportuoti, pakiškite po sužeistuoju abi ištiestas rankas, kelkite labai atsargiai. Atsargiai priglauskite prie savęs. Mažą šuniuką galima guldyti į boksą.
Dideliam šuniui padarykite neštuvus. Jeigu nėra tokių galimybių, guldykite ant standaus audeklo ir neškite.
Kuo anksčiau nugabensite į gydyklą, sužinosite rentgeno rezultatus, laiku suteiksite pagalbą, tuo didesnės galimybės gyvūnui pasveikti ir išvengti komplikacijų. Gyvūną su neštuvais neškite dviese. Atidarykite abejas automobilio dureles, įlipkite į vidų ir įtraukite neštuvus. Apklokite gyvūną, nes kūno temperatūra gali smarkiai sumažėti.
Patikrinkite šuns reakciją – ar reaguoja į aplinką, ar yra sąmoningas. Jeigu sužeistasis į nieką nereaguoja ir patyrė sunkią traumą (pavyzdžiui, pažeistas stuburas), prieš gabenant reikėtų privynioti jį prie neštuvų, neleisti blaškytis. Reikia, kad šuns stuburas ir galūnės nejudėtų. Taip pat įsitikinkite, ar gyvūnas gali kvėpuoti, pasukite jo galvą į šoną, pražiodykite.
Gyvūnui smarkiai kraujuojant, sterilia marle užspauskite žaizdą, užriškite virš sužeistos vietos timpą.
Skausmus kenčiantis gyvūnas gali būti agresyvus – elkitės atsargiai. Kartais traumą patyręs gyvūnas gali atrodyti sveikas, bet šis įspūdis gali būti apgaulingas. Jeigu šunį kliudė transporto priemonė, o jis tik šiek tiek šlubčioja, klaidinga manyti, jog viskas baigėsi gerai.
Kuo anksčiau nugabensite į gydyklą, sužinosite rentgeno rezultatus, laiku suteiksite pagalbą, tuo didesnės galimybės gyvūnui pasveikti ir išvengti komplikacijų. Kraujavimas į vidaus organus šuniui gali būti pražūtingas. Veterinarijos gydykloje šuniui ne tik atliks rentgeną, bet vaistais sumažins šoką, atstatys skysčių balansą.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/gyvunu-klubas/kita/sunu-traumos-bukime-atsakingi-177-427765#ixzz32nSk8TYN

Kur kreiptis radus arba pametus gyvūną?

Pagrindiniai patarimai radus gyvūną:

Įvertinti ar gyvūnas yra nepavojingas. Svarbu atsiminti, kad išsigandęs gyvūnas gali gintis ir rodyti agresiją, todėl prie gyvūno prieikite ramiai, ramiu balso tonu jį kalbinant, negasdinant staigiais judesiais.

Apžiūrėti ar rastas gyvūnas neturi antkaklio su šeimininko kontaktiniais duomenimis. Kilmingi šunys dažniausiai turi tatuiruotę ausies vidinėje pusėje arba kirkšnies srityje- pagal tokį numerį savininkas nesunkiai surandamas, pasinaudojus šuns duomenimis, esančiuose kinologų klubuose.

Ko imtis pametus gyvuną?

Pametus gyvūną patartina kreiptis į artimiausius gyvūnų globos namus ar gyvūnas nėra rastas.

Vietų sąrašas į kurias reikia kreiptis pametus ar radus naminį gyvūną:

VILNIUS

Lietuvos gyvūnų globos draugija, Vilniaus skyrius,
L. Giros g. 131 (Fabijoniškėse) Vilniuje, geltonuose vagonėliuose.
8 652 44093, dananav@gmail.com

Všį Gyvūnų globos tarnyba „Pifas”
Adresas: Taikos g. 227-19, Vilnius
Telefonas: 868140309
El.paštas: info@pifas.org
Šios globos tarnybos savanoriai veikia ir Kaune, Mažeikiuose, Palangoje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Jurbarke, Kazlų Rūdoje ir kituose Lietuvos miestuose.

Vilniaus gyvūnų globos namai (UAB „Grinda”)
L. Giros g. 131, Vilnius
Telefonas: (8*5) 273 61 88
El. paštas: gyvunai@grinda.lt

VšĮ “Gyvūnų namai”
Adresas: M. Horodničienės g. 18, Vilnius
Telefonas: (8*5) 271 16 29, (8*698) 00952
El. paštas: danguole@gyvununamai.lt

VšĮ „Lesė”
Adresas: Filaretų g. 16, Vilnius
Telefonas: 8 671 88271
El. paštas: info@lese.ltVšĮ “Pifas.lt” (SOS gyvūnų prieglauda)
Registracijos adresas: Ūmėdžių g. 98-2, Vilnius
Buveinės adresas: Žalgirio g. 60, Vilnius

Naminių kačių priežiūra

Taigi jau aptarėme šuniukus ir atėjo kačių eilė. Taipogi aptarsiu jų priežiūrą, maistą ir daugėlį kitų dalykų!

Populiariausios ir būtiniausios prekės katėms: kas tai? Pirmiausia tai kačių kraikas ir kraiko dėželės. Kita prekių grupė – maistas (sausas arba konservuotas). Ir dar – kačių žaislai.

Sakysite, o kur kačių guoliai, kailio priežiūros priemonės ir visa kita? Pasirodo, bendroje kačių prekių suvestinėje šie daiktai nesudaro labai didelio skaičiaus.

Išvardyta „trijulė“ (kraikas, maistas ir žaisliukai) katei yra svarbiausia. Turėti ką ėsti, patogiai išsituštinti, o panorėjus, žaisti – tokia yra katės kasdienybė.

Įsivaizduokime, kad jūs tik planuojate įsigyti katę ir norite paruošti namus naujo gyvūno atsiradimui.

Prieš įkurdindami savo namuose kačiuką, pirmiausia turite įsigyti du svarbius dalykus: dėželę su kraiku bei ėdalo. Ir tai bus viskas? – nustebsite. Na, taip, beveik viskas, nes visa kita jūsų mažoji pantera susimedžios arba „susiveiks“ pati.

Nukrito pieštukas arba popieriaus lapelis – puikiausi žaislai kačiukui. Nepakabinote nagų draskyklės – tiks jūsų baldai, kilimai, užuolaidos. Pamiršote įpilti šviežio vandens, laks vandenį tiesiai iš čiaupo.

Katės moka, o gal tyčia nori pabrėžti: išgyvensime, išsiversime. Visa povyza rodo: vis tiek per ilgus šimtmečius mūsų neprisijaukinote! Mes – katės, ir tuo viskas pasakyta.

Tačiau, norėdami užbėgti netinkamam katės elgesiui už akių, būtinai nupirkite keletą daiktų, neįeinančių į „trijulės sąrašą“.

Namų panterai reikia lentelės, stovelio arba kokio nors kito panašaus „įrenginio“, į kurį nuolat galėtų galąsti savo nagus.

Reikia bent poros žaislų, pradedant paprastomis vilnonėmis pelytėmis, baigiant intelektualiais žaidimais (kamuoliuko varinėjimas slalomo trasa).

Kadangi katės skrandelyje, o ypač žiemą, prisikaupia plaukų sąvėlų, jai reikia sudaiginti katžolių arba duoti specialios pastos, kuri tirpdo ir padeda iš organizmo pašalinti plaukų gumuliukus.

Atėjus šiltajam metų laikui, jeigu katė išleidžiama į kiemą, reikia antkakliuko nuo išorės parazitų arba kitokių priemonių, kurios atbaidytų parazitus.

Ir ilgaplaukėms, ir trumpaplaukėms katėms reikia šukų, šepetukų. Taip pat būtinos žirklutės nagams trumpinti.

Ar reikia katei atskiro guolio? Taip, katės mėgsta ramybę, vertina privačią erdvę. Galbūt tai bus namelis ant vištos kojelės su nagų draskykle apačioje, galbūt hamakas, pririštas šiltoje, saulėtoje vietoje.

Katės yra didelės smalsuolės, jos mėgsta stebėti gyvenimą pro langą, vadinasi, reikia ant palangės patiesti specialų paklotėlį, tinkamai jį pritvirtinti, kad katė neslidinėtų.  

Jeigu katė keliauja į parodas arba šiaip su jumis dažnai keliauja, prireiks specialios pervežimo dėžės, pavadėlių-petnešėlių ir kitų kelioninių daiktų.

Ar reikia katei vitaminų, maisto papildų, gardumynų? Kodėl ne, tačiau jeigu šeriate katę profesionaliu kokybišku maistu, dėl maisto papildų ir vitaminų tarkitės su veterinarijos gydytoju.

Bėk į KIKĄ!!

Kikoje jūsų laukia ypatingi pasiūlymai! Palepinkite savo gyvūną skanėstu ir ne tik :)

Skiltyje apie gyvūnų priežiūrą, aptarsiu  kiekvieną gyvūnėlį atskirai.

Pradėsiu nuo šuniukų!

Turint šuniuką reikia jį prižiūrėti, mylėti, saugoti... Manau jog yra neįmanoma gerai jaustis su šuniuku, jeigu jis neišmaudytas, skleidžia nemalonų kvapą, neklauso...

 

Į lauką...

Laikant šunį yra labai svarbu leisti jam pakankamai ilgai būti lauke, dūkti... Jeigu šuo negauna progos padūkti, pabėgioti – jam auga svoris, atsiranda „riebaliukų“, šuo pasidaro tingus, nebenori taip daug žaisti... Šuns prigimtis yra lakstyti, o ne ramiai miegoti ant sofutės.

Jeigu šuniuką vedžiojate su pavadėliu, t.y. retai paleidžiate, pasirūpinkite, kad antkaklis šuniukui būtų patogus. Antkaklių būna įvairių – odinių, medžiaginių, „griežtų“ ar „smaugiamų“. Jeigu šuo paklusnus, rinkitės odinį arba medžiaginį antkaklį; jeigu šuo neklauso – rinkitės „griežtesnius“ antkaklius, t.y. „smaugiamą“ (kuris šuniui tempiant labiau užveržia kaklą), „griežtą“(kuris turi ilgesnius ar trumpesnius dyglius ir šuniui tempiant jam suteikia diskomfortą) ar mišrų. Pavadėlį rinkitės tokį, kad jis būtų patogus jums. Jeigu šuo jus timptels, nuo nailoninės virvės liks žaizdos. Tikriausiai rankai maloniausi yra odiniai ir medvilniniai pavadėliai. Dabar yra populiarūs sutraukiami pavadėliai. Šie pavadėliai yra tikrai patogūs, tačiau jeigu jūsų šuo yra didelis ir stiprus, dažnai netikėtai ir stipriai timpteli pavadį, būkite atsargūs, nes pavadėlis gali sulūžti. Pavadėlio ilgį rinkitės pagal patogumą.

Jeigu šuo yra piktas, vedžiodami uždėkite antsnukį ar apynasrį, stenkitės nepaleisti nuo pavadžio.

Guolis

Dažnas šuo mėgsta turėti savo „kampelį“ iš kurio būtų patogu pastoviai stebėti žmones. Išties, nėra labai svarbu kokį guolį pirksite. Guolio dydį rinkitės pagal šuns dydį, o išvaizdą – pagal savo skonį.

Guoliai yra trijų rūšių: medžiaginiai, pinti, plastmasiniai.

Jeigu šunį laikote lauke, pasirūpinkite būda.

Maistas

Teisingai pasirinkti maistą yra ypač sunku. Dažnas mūsų susižavi gražiomis reklamomis, kur šuniukai skaniai triauškia vienos ar kitos firmos maistą. Jeigu nesate tikri koks maistas tinka, geriausiai jūsų šuniukui apsilankykite pas veterinarą. Veterinaras visada padės; beje dažnas veterinaras pats laiko šunį ir gali apie vieną ar kitą maistą papasakoti iš praktikos. Tik vienas patarimas – negerai dažnai keisti maisto rūšį. Jei jau pradėjote naudoti vienos rūšies (firmos) maistą, tai geriausiai jį naudoti visada. Todėl perkant šuniuką reikia pasiteirauti kokiu maistu šuniukas buvo šeriamas.

Bliūdelius patartina plauti kas dieną, o, jeigu jūsų šuo ėda konservus ar kokį kitą šlapią maistą, plaukite po kiekvieno ėdimo. Vandenį stenkitės keisti kuo dažniau.

Nepagailėkite pinigų skanėstams, nes norint šunį priversti vykdyti komandą, be jūsų fizinių pastangų, skanėstai tam puikiai tinka.

Higieninė priežiūra

Tinkamai prižiūrėti šunį yra labai svarbu. Šuns priežiūrą sudaro ne tik maitinimas ar vedimas į lauką. Norint, kad pudeliukas (ar koks kitas kerpamas šuo) turėtų patrauklią išvaizdą, reikia jį pastoviai kirpti. Dalis šeimininkų tai daro pastoviai kirpyklose, tačiau tai kartais brangu. Kiti kerpa patys. Kas turi nekerpamų veislių šunis, tiems yra daug paprasčiau.

Šunį patartina maudyti kartą per mėnesį, ar du. Jeigu šuo grįžta iš lauko purvinas, galima jam apiprausti kojas, pilvuką. Tačiau, jeigu kiekvieną kartą šuniui grįžus iš lauko jį maudysite, jo kailis išsausės. Mažus šuniukus maudyti yra patartina vonelėje. Šunį maudykite tik su labai kokybišku šampūnu. Kitaip jo kailiukas gali išsausėti, ar dar blogiau, gali atsirasti alergija. Šunį išmaudžius galite išfenuoti. Šuniui nelabai malonu fenuotis, tačiau, jeigu šuns gaurai dideli, jis džiūsta apie 12 valandų ir jam pasidaro nelabai malonu būti šlapiam. 

Šunį šukuokite per kelias dienas kartą. Rinkitės kuo švelnesnį šepetį, nes aštrūs šepečiai drasko šuns odą.

Nagus kirpkite pagal reikalą. Kai matote, kad nagas užaugo, jį nukirpkite (Žr. pav.).

Šunims taip pat reikia valyti ausis bei dantis. Ausis valykite su vatos tamponėliu ir specialiu skysčiu. Valant ausis tik su tamponėliu dirginasi ausies oda.

Šunims dantis reikia valyti maždaug kartą per mėnesį.

Dresūra

Šunį reikia mokyti paklusti nuo mažų dienų. Dalis žmonių kreipiasi į profesionalų dresuotoją, dalis dirba patys. Visgi, dažnam mūsų nepavyksta visiškai išdresuoti šunį. Čia reikia turėti specialių žinių ir patirties. Mes patariame eiti pas profesionalą, tačiau čia kiekvieno jūsų valia. Jeigu, visgi, nusprendėte dresuoti patys, čia išvardiname pagrindines komandas:

Sėdėt

Pas mane

Gulėt

Greta

Žaisti

 

Kelionėje...

Jeigu mėgstate keliauti su šunimi, pasirūpinkite visais reikalingais kelionei daiktais. Šunis galima transportuoti įvairiai: kelioninėje dėžėje, bagažinėje, ant galinės sėdynės... Plačiau skaitykite straipsnyje „Mūsų numylėtinių saugumui“.

Šuniui plaukiojant valtimi būtina dėti gelbėjimosi liemenę. Šuo plaukia puikiai, bet kada reikia nuplaukti didesnį atstumą, kartais jam pristinga jėgų.

Jeigu mėgstate iškylauti, nupirkite šuniui specialią kuprinę. Į ją sudėsite jo indus, vandenį, maistą ir t.t.

Automobilyje būtinai laikykite vaistinėlę. Vaistinėlėje turi būti:

Pleistras

Tvarstis

Žirklės

Vata

Dezinfekcijos priemonė

Antsnukis

Visos šios priemonė turi būti sudėtos į tvirtą dėžutę. Atsitikus bet kokiai nelaimei, kurioje susižeidė šuo, t.y įsipjovė, susipešė su kitu šunimi, nukrito... kreipkitės kuo skubiau pas veterinarą.

         Mes aplankėme Rasų 39,jie laukia ir jūsų draugijos!

 

Gyvūnų teisės

Dauguma žmonių išgirdę frazę-gyvūnų teisės, įsivaziduoja, jog tai tiesiogiai liečia tik naminių kačių ir šunų teises, tačiau tai toli gražu netiesa. Yra nemažas šūsnis gyvūnų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų, kuriuose kalbama ne tik apie naminių gyvūnų teises, bet ir tų, kurie yra ūkinės, dekoratyvinės ar laboratorinės paskirties, taip pat ir tų kurie yra laikomi nelaisvėje arba gyvenantys laukinėje gamtoje. Yra ir atskiri Europos Sąjungos teisės aktai, kurie privalomi visoms valstybėms- ES narėms, tarp kurių yra ir Lietuva. Manau daugumai žmonių verta priminti, jog ne tik Jorkšyro Terjerai ir Rusų mėlynieji turi teisę į gerovę, meilę, priežiūrą ir gyvybę, tokią teisę turi visi, kas turi širdį.

Naujienos apie gyvūnus

Šiuo metu yra 5 naujausios šunų veislės : Šiba Inu, Tibeto Spanielis, Rusų Kurtas, Triušinis Taksas ir Nykštukinis Taksas.

Šiba Inu -
Šibos labai myli savo šeimininkus, tačiau leidžia suprasti, kad gali išgyventi ir be jo. Jos gana nepriklausomos, todėl jeigu jai nepatiks tai, ko iš jos reikalaujate, ji pasielgs savaip. Bausti šibą beveik nėra prasmės, jei ji jaučiasi teisi, bausmę priims, bet kaip nugalėtoja, kadangi po kurio laiko ji pati imsis auklėti savo šeimininką. Tačiau auklėjant šį šunį tereikia kantrybės ir žinoma meilės, kuri visada suteikia teigiamų rezultatų.
Dar vienas vertas dėmesio šibos bruožas, ji savininkiška. Jeigu jai patiko koks nors žaislas, baldas, konkreti namo vieta ir netgi šeimininkas, ji nieko neprileis prie „savo turto“. Šią problemą galima išspręsti auklėjant šibą nuo pat mažų dienų.
Šiba inu - ištikimi ir atsidavę vaikų draugai, puikūs kompanionai žaidžiant vaikiškus žaidimus. Apskritai žavesio ir gracijos derinys, savigarba ir nepriklausomybė sukuria ypatingai patrauklų charakterį, kurį gali įvertinti tik tikri šunų mylėtojai.
Šis nedidelis šuo paperka savo žavesiu. Jam nereikia daug erdvės, tvarkingas ir neįkyrus – žodžiu, japonų rūpestingumo ir mandagumo įsikūnijimas!

 Rusų kurtas -
Šie šunys savo kailiu rūpinasi patys. Tačiau tai nereiškia, kad šeimininkai turi pamiršti šio šuns priežiūrą. Rusų kurtai turi ilgą kailį, kurį reikia šukuoti kartą į savaitę. Tačiau jų kailis labai šeriasi, todėl tam prireiks papildomos priežiūros. Didesnį dėmesį reikėtų skirti letenų priežiūrai. Kailį tarp pirštų būtina pakirpti.
Kadangi kurtai iš tikrųjų sugeba savimi pasirūpinti, maudyti juos reikia retai.
Šios veislės šunims būtina bėgioti ir žaisti. Šeimininkas turėtų pasirūpinti įvairiais pratimais, svarbu, kad rusų kurtas visada būtų geros fizinės formos. Bėgiodamas arba važiuodamas dviračiu, šeimininkas gali drąsiai pasiimti savo augintinį drauge. Tai bus puikus kompanionas.
Rusų kurtas labai išrankus maistui. Jį reikia šerti tik kokybišku ėdalu, kuriame yra visų svarbiausių komponentų reikalingų jo raumenų ir kaulų struktūrai. Svarbus mitybos elementas - dieta.
Šerkite rusų kurtą suskaidytu maistu kelis kartus per dieną. Tai pagerins jo virškinimą ir savijautą. Po valgio neplanuokite jokių aktyvių žaidimų ar pratimų. Leiskite savo keturkojui pailsėti.
Rusų kurtas - šuo, turintis puikų charakterį. Jis protingas ir švelnus. Labai atsidavęs ir visada pasiruošęs apginti savo šeimininką bei kitus šeimos narius.

 
Nykštukinis taksas -
Dabar ši veislė populiari daugelyje šalių. Žmonės įsigyja šiuos šunelius, kadangi jie yra puikūs kompanionai. Kartais savininkai juos panaudoja ir pagal paskirtį - medžioklei.
Nykštukinis taksas draugiškas, santūraus temperamento šuo. Šie šunys aistringi, nenuilstami ir turintys puikią uoslę medžiotojai. Jie gali pralįsti pro labai siaurus plyšius ir landas.
Nykštukiniai taksai labai jautriai reaguoja į šeimininko intonaciją. Jei šeimininkai su šios veislės šuniukais bus grubūs, jie gali pasidaryti pikti ir niūrūs. Norėdami, kad nykštukinis taksas jus mylėtų ir gerbtų, reikia jį kuo dažniau girti už gerą elgesį.

 Tibeto Spanielis -
Tibeto spanielius galima palyginti su vaikais: išdykę, nuovokūs, užsispyrę, tačiau neryžtingi. Kartais jie išves jus iš pusiausvyros ir bandys jūsų kantrybę, tačiau ant jų ilgai pykti negalima! Linksmi, žaismingi, gudrūs šuneliai ištirpdys netgi ledinę širdį! Be to, jie labai jautrūs visiems šeimininko norams ir gana smalsūs.
Jie dievina bėgioti kieme, kaip ir mėgsta pasivaikščiojimus, tačiau labiausiai jiems patinka bendrauti su žmogumi. Todėl idealu, jei jie turės galimybę pereiti iš kiemo į kiemą pabendrauti su kaimynais.
Tibeto spanielis – tai žaismingas, smalsus, draugiškas, puikus draugas ir sargas. Kiekvieną dieną jus džiugins savo gera nuotaika ir noru viską daryti kartu!

 Triušinis taksas -
Kaip ir kiti taksai, triušinis taksas labai protingas, supratingas, neperneša grubaus ir nepagarbaus elgesio. Jei netinkamai jį auklėsite, šuo gali pasidaryti nepaklusnus, užsispyręs ir netgi krėsti nedidelės išdaigas. Taksai smalsūs, labai mėgsta pasivaikščiojimus. Medžioklė - jų gyvenimo tikslas. Šios veislės šunys neišrankūs, gyvybingi, ištvermingi, jiems nereikia išskirtinės priežiūros. Triušiniai taksai sugeba suteikti džiaugsmo net tiems žmonėms, kurie niekada nelaikė ir nelaiko šuns.
Triušinis taksas skiriasi nuo nykštukinio takso tik svoriu ir krūtinės apimtimi. Kūno sudėjimas, charakteris, temperamentas ir elgesys jokių skirtumų neturi.

Ar žinai kad?

Šuo - geriausias žmogaus draugas. Jis ištikimas, su juo linksma, tačiau šunys geba žymiai daugiau ir retas šeimininkas tai pastebi.

Jaučia liūdesį
Kartais atrodo, kad augintinis geba skaityti mintis. Ar pastebėjote, kad kai jaučiatės prislėgti, patrakėlis šuo staiga nurimsta ir ima elgtis lyg supratingas bičiulis. Kas tai – jūsų vaizduotė, o gal gyvūnas turi ypatingą jausmų „radarą“?
Mokslininkai nustatė, kad šunys labiau linkę bendrauti su tais, kurie jaučiasi prislėgti. Nesvarbu, ar tai šeimininkas, ar gatvės praeivis. Žmogus svetimo liūdesio dažniausiai nepastebi, o šuo iškart atkreipia dėmesį.
Tyrėjai vis dar neapsisprendę, ar šie augintinai iš tiesų turi žmonėms būdingą empatijos jausmą, ar tik reaguoja į išskirtinai stiprius jausmus. Dauguma mokslininkų nusiteikę optimistiškai ir tiki, kad šunys iš tiesų yra subtilios, suprantančios būtybės.
Goldsmito universitete (Londonas) dirbanti psichologė Debora Kastans pataria atkreipti dėmesį į tai, kad pajutęs liūdintį žmogų šuo pradeda laižyti jam rankas, glaustosi, atneša mėgstamą žaislą ir pan. Tokiu elgesiu augintinis bando paguosti. Argi jis taip pat elgiasi ir tuomet, kai šeimininkas leipsta iš juoko?


Atpažįsta nesąžiningumą
Daugumai žmonių, auginančių kelis vaikus, iškyla klausimas – kaip paskirstyti dėmesį, kad nė vienas jų nesijaustų nuskriaustas? Šią dilemą reikėtų išspręsti ir auginant daugiau nei vieną gyvūną.
Mokslininkai ištyrė, kad šunys nesąžiningą elgesį atpažįsta ne prasčiau negu žmonės. Be to, jį pajutę jaučiasi įskaudinti ir nemylimi. Šuo visada atkreips dėmesį į tai, kad kitas augintinis atlikęs kokį nors triuką visuomet gauna gardų kąsnelį, o jam šeimininkas tik paglosto galvą arba pagiria.
Visgi kaip pastebėjo vilkų ir šunų tyrėjas Frederikas Reindžas iš Austrijos, šunims svarbu gauti tokį pat atlygį. Pavyzdžiui, tiek dešrelę, tiek duonos gabalėlį gavę šunys jaučiasi vienodai laimingi. Šunims svarbiausia šeimininko rodomas dėmesys ir meilė.
Nesąžiningumą pajutęs gyvūnas jaučia stresą. Atskirti, kada augintinis jį pajuto, nesunku: jis laižosi, ima tvarkytis kailiuką, gali inkšti arba nupėdinti nuleidęs galvą. Nuolat nesąžiningą elgesį patiriantis gyvūnas gali save ir nubausti, pavyzdžiui, apsidraskyti ar apsikandžioti...

Randa ligas
Pasirodo, senolių pasakojimai, kad gyvūnai jaučia ligas, nėra iš piršto laužti. Mokslininkai įrodė, kad šunys gali užuosti tokias ligas kaip plaučių ar prostatos vėžys. Jie nesuvokia, kad tai liga, tačiau jaučia, kad šeimininko organizme kažkas pakito. Taip yra dėl to, kad sergančio žmogaus organizmas išskiria specifinį kvapą, o jautri šuns uoslė jį išskiria iš aplinkos kaip nepažįstamą ir įdomų.
Kai kur šunys netgi specialiai treniruojami atpažinti ligas, nors tai nėra oficialiai pripažintas diagnostikos metodas. Dažniausiai jie mokomi iš anksto atpažinti epilepsijos priepuolį. Jeigu pastebite, kad gyvūnas įkyriai uostinėja jūsų apgamą, vertėtų jį išsitirti.

Įdomu
Vienų metų šuo subrendimo laipsniu prilygsta 15-mečiui paaugliui.
Miesto šuo gyvena vidutiniškai trejais metais ilgiau už kaimo.
Daugiausia šunų gyvena JAV. Europos lyderė – Prancūzija.
Iš skęstančio „Titaniko“ išsigelbėjo du šunys.
Populiariausia šunų veislė JAV, Kanadoje ir Didžiojoje Britanijoje – auksaspalviai retriveriai.
Šunys neturi apendikso.
Manoma, kad seniausia šunų veislė yra saliukiai. Jie kilę iš Artimųjų Rytų.
JAV prezidentas Džordžas Vašingtonas turėjo 36 šunis.
Mažiausi pasaulyje šunys – čichuachua, didžiausi – airių vilkogaudžiai.
Žmogaus ir šuns draugystė trunka apie 15 000 metų.
Rintintinas – pirmasis šuo, tapęs Holivudo filmo herojumi.
Dalmatinų veislės šuniukai gimsta visiškai balti.
Populiariausias šuns vardas pasaulyje yra Maksas, o patelės – Molė.
JAV kasmet gimsta daugiau negu 5 mln. šuniukų.

Gyvūnų priežiūra

Daugėlis iš mūsų turi gyvūnus arba bent jau su jais yra susidūres. Bet kas yra naminiai gyvūnai? Naminiai gyvūnai – domestikuoti gyvūnai, žmogaus ar šeimos laikomas dėl praktinės naudos, grožio, laisvalaikio praleidimui ir panašiai. Domestikacija nėra paprastas prijaukinimas ar auginimas žmogui prižiūrint, ji apima ir tam tikrus gyvūnų anatomijos, fiziologijos ir elgsenos pokyčius. Tačiau gyvūnai yra ne tik dėl grožio, juos reikia prižiūrėti, šerti, vedžioti juos mylėti bei su jais bendrauti. Laikui bėgant jie tampa tarsi šeimos nariais kuriais reikia rūpintis. Reikia rūpintis daugėliu dalykų, jų gyvenimu, jų maistu, dresiravimu. Reikia nepamiršti bendrauti su jais, užsiimti, nes gyvūnai nėra daiktai.